Uoginiai ledai

Labas,

ar tu taip pat džiaugiesi saulės šiluma paskutinėmis liepos mėnesio dienomis, kaip ir aš? Sunku patikėti, kad jau liepos mėnesio pabaiga, o saulės norisi dar ir dar.

Iš tikrųjų labai LABAI gera. Karšta, ane? Bet, kad karštis būtų lengvesnis, siūlau pasidaryti gaivinančius uoginius ledus.

TAU reikės:

• 1-2 vidutinio dydžio gerai prinokusių šaldytų bananų
• 5 saujos šaldytų mėlynių
• 3 saujos šaldytų juodųjų serbentų
• smaližiams – šaukštelio akacijų medaus (aišku, tiks bet koks kitas medus)
• 25 ml vandens arba natūralių sulčių

GAMYBA:

Tau reikės koktelinės/plaktuvo. Visus ingredientus išimk iš šaldymo kameros ir palik 5 minutėms sudėjus plaktuvėje, kad truputį atšiltų kambario temperatūroje. Sultys arba vanduo, kurie laikomi arba kambario temperatūroje arba šaltyuve padės “atšilti” sušaldytiems produktams, tad apipilk juos. Na ir viską gerai išplakti. Svarbu nepadauginti vandens arba sulčių, nes tada gausis kokteilis, o ne ledai. Bet pataisyti visada galima pridėjus dar duagiau šaldytų uogų. Štai tau ir UOGINIAI ledai.

Aišku, aš čia naudojau mėlynes ir juoduosius serbentus, bet tu gali naudoti avietes, vyšnias, žemuoges, braškes, rabarbarus, spanguoles. Pagrindas yra šaldyti bananai.

Pasigardinti gali granola arba tiesiog riešutukais.

Skanių uoginių ledų!

Read Full Post »

Petražolė

Mano pati mėgstamiausia prieskoninė žolelė yra petražolė.  Galių ją valgyti ne tik su patiekalais, bet ir vieną skaniai sukramtyti. O kaip tau sekasi “draugauti” su petražole?

Manau pats metas pasidomėti, kuo naudingas šis augalas?

Augalas kilęs iš Pietų Europos, bet gana anksti per Alpes pateko ir į vidutinio klimato juostą. Jau senovės graikai ir romėnai žavėjosi sėjamosios petražolės gydomosiomis ir prieskoninėmis savybėmis. Trumpam primiršta, penkioliktajame šimtmetyje petražolė buvo atrasta kulinarų.

Šaknyse ir lapuose yra daug vitamino C. Juose yra ir svarbių mineralų, tokių kaip kalcis ir geležis bei eterinių aliejų.

Poveikis ir indikacijos. Pertražolės preparatai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, skausmą mažinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Stimuliuoja imunitetą, didina apetitą, gerina virškinimą, didina potenciją ir kraujo krešėjimą, mažina prakaitavimą, šalina nemalonų kvapą iš burnos, mažina skausmą vabzdžių įkandimo vietose.

Todėl suvalgius česnako ir norint išvengti česnako kvapo – pulkite ne kramtyti gumą, o suvalgyti petražolę – ir sveikiau, ir veiksmingiau.

Taigi, naudokimės tomis gėrybėmis ir natūraliais vitaminais, kuriuos mes galime gauti dabar iš gamtos.

Read Full Post »

Agurkų derlius

Gera saulėtą dieną!

Jau visai nebedaug liko iki savaitgalio – kaip žadate jį praleisti? Tikiuosi, kad būsite kuo arčiau gamtos ir galėsite mėgautis vasaros džiaugsmais ir skaniu derliumi.

Ar Jūsų darže jau prasidėjo agurkų derlius?

Kaip tik siūlau labai greitai paruošiamą receptuką –

Ingredientai:

• 3-4 vidutinio dydžio šviežūs agurkėliai
• Sauja smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų
• 5 valgomieji šaukštai konservuotų žirnelių (galite ir žalių, jeigu dar turite)
• Sauja smulkiai supjaustytų petražolių
• Sauja smulkiai supjaustytų krapų
• 2 valgomieji šauktšai linų sėmenų aliejus

Pasiruošk savo mėgstamą lėkštę ar dubenėlį, viską sudėjęs sumaišyk ir skanauk. Pagal skonį ingredientų kiekį gali pamažinti/padidinti. Ypatingai skanu su namine kepta duona.

Jaukių vasaros dienų.

Read Full Post »

Spelta

Kiekvienas iš mūsų naudojame savo virtuvėje kvietinius miltus, tiesa?

Noriu Jus supažindinti su spelta kvietiniais miltais, kurie yra žymiai sveikesni ir naudingesni mūsų organizmui.

Spelta kviečiai vieni seniausių grūdinių augalų. Archeologų duomenimis šie kviečiai buvo žinomi dar akmens amžiuje. Romos laikais spelta kviečiai Europoje buvo paplitę net iki pietų Švedijos. Nemaži plotai buvo auginami pietų Anglijoje ir Lenkijoje , taip pat Šiaurinėje Ispanijoje. Nepaisant to, spelta kviečių auginimo centru pasiliko pietinė Vokietijos dalis ir Šveicarija, kur jie buvo pagrindiniai šių kraštų augalai. Bėgant metams spelta kviečius ėmė išstumti derlingesni paprastieji kviečiai, nes buvo sukurtos žymiai derlingesnės paprastųjų kviečių veislės.

Tačiau svarbu įsidėmėti, kad spelta kviečiams priskiriamos ypatingos savybės reikšmingos žmonių mityboje: labai aukštas mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis, didesnis baltymų kiekis lyginant su paprastaisiais kviečiais. Todėl daugelyje Europos šalių jie vyrauja specialių kepinių gamyboje. Šiandien pasaulyje vėl didėja susidomėjimas spelta kviečiais. Iš spelta kviečių gali būti gaminami dietiniai maisto produktai ligoniams, vaikų bei senelių namams.

Mitybos specialistai teigia, kad ateityje paklausa augs ekologiniams ir dietiniams produktams, nes vis daugiau žmonių jautrūs paprastųjų kviečių glitimui. Kepant duonos produktus iš miltų su spelta kviečių priemaiša gaminiai įgauna ypatingą skonį bei ilgiau nepraranda šviežumo, galima ilgiau gaminius naudoti.

SVARBU: Spelta kviečių grūdų cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Jų grūduose randama 61 % angliavandenių 16-17 % baltymų, 2 % riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, geresnis glitimas, o grūdų chemine sudėtimi jie artimi kietiesiems kviečiams. Esant tokiam baltymų kiekiui, spelta kviečiai gali būti naudojami makaronų gamyboje.

Be to, kepiniai, pagaminti iš spelta miltų žymiai geriau virškinasi.

Šiuo metu jau galima tokių miltų įsigyti ir Lietuvos didesnėse parduotuvėse. Išbandykite ir naudokite savo kepiniuose.

Skanu, o ir labai sveika.

Read Full Post »